Mokymasis Lietuvoje persikėlė į virtualią erdvę ir įnešė nemažai sumaišties – ugdymo įstaigoms teko ne tik pergalvoti ugdymo turinį, susitarti su mokytojais, kaip jie turi dirbti, tačiau atrasti ir tinkamiausius technologinius sprendimus. Daugeliui tai yra didžiulis pokytis – tai reiškia, kad nebegaliu toliau dirbti taip, kaip iki šiol ir turiu keisti ne tik savo komunikavimo būdą, bet ir priemones. Čia slypi didžiuliai iššūkiai, susiję su mūsų požiūriu į naują darbo formą, kaip mes priimame naujus darbo ir bendravimo metodus. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro ir Šiaulių menų mokyklos pedagogai susibūrė bendram dialogui, pasidalinti idėjomis ir galimybėmis, ieškoti geros mokyklos aspektų, organizuojant ugdymą karantino laikotarpiu. Patirtimi buvo dalintasi seminare „Virtualus mokymas(is) keičia įprastą stilių?“.
Seminaro metu buvo savo patirtimi dalinosi šie lektoriai:
- Laima Andruškevičienė (taikomoji dailė) – „Kūrybinės sėkmės nuotoliniame ugdyme”;
- Emilija Martinaitytė-Raukienė (muzika) – „Muzikavimas virtualioje erdvėje”;
- Stanislava Rusevičienė (muzika) – „ Skaitmeninės technologijos muzikos pamokose”;
- Vaida Zacharevičienė (šokis) – „Šokio vingrybės virtualioje erdvėje”;
- Vilma Račkauskienė (šokis) –„Kūrybinė ir pažintinė kelionė į šokių pasaulį su V. Palčinskaitės knyga „Ką padarė šokių salė”;
- Akvilina Čėsnienė (dailieji amatai) – „Streso valdymas dailės terapijos metodais”;
- Živilė Malūkaitė (keramika) – „Klasėje vykstančių procesų valdymas taikant menų terapijos metodus“;
- Vilma Ramelytė (teatras) – „Nuotolinių teatro pamokų kūrybiniai ieškojimai”;
- Dalė Dargienė (teatras) – „Gydymas kūryba”;
- Daiva Rozgaitė-Udrienė (mada ir teatras) – „Laimingas mokytojas-laimingas vaikas”.
Akimirkos iš seminaro
Previous
Next